Šiandien Anykščiai žinomi kaip literatūros, kultūros ir turizmo miestas, tačiau jų istorija prasidėjo gerokai anksčiau, nei Anykščių vardas pirmą kartą buvo užrašytas istoriniuose dokumentuose.
Senieji Anykščių krašto laikai
Žmonės Anykščių apylinkėse gyveno jau labai seniai. Archeologiniai radiniai liudija gyvenvietes nuo akmens amžiaus, o vėlesniais laikais šis kraštas buvo svarbus ir dėl savo geografinės padėties.
Anykščių apylinkėse yra nemažai piliakalnių. Vienas žinomiausių – Šeimyniškėlių piliakalnis, esantis netoli miesto. Viduramžiais ši vietovė buvo susijusi su gynybine sistema, saugojusia kraštą nuo priešų.
Ilgą laiką buvo keliama hipotezė, kad Šeimyniškėlių piliakalnyje galėjo būti Mindaugo laikų Vorutos pilis. Šiandien ši versija nėra laikoma įrodyta, tačiau pats piliakalnis išlieka svarbiu Anykščių krašto viduramžių istorijos liudininku.
Anykščių kraštui svarbi buvo ir Šventoji. Upė nuo seno buvo ne tik gamtos dalis, bet ir susisiekimo kelias. Per kraštą ėjo prekybos keliai, jungę skirtingas Lietuvos teritorijas su kitais kraštais.
Pirmasis Anykščių paminėjimas
Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Anykščiai pirmą kartą minimi XV amžiaus viduryje. Oficialiuose Anykščių istorijos šaltiniuose nurodoma 1440 arba 1442 metų data.
Tuo metu Anykščiai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdų dalis. Gyvenvietė kūrėsi patogioje vietoje prie Šventosios upės ir kelių, todėl palaipsniui augo jos reikšmė.
XV amžiaus antrojoje pusėje Anykščiai jau minimi kaip miestelis. Vėliau čia kūrėsi prekybos ir amatų centras, o miesto gyvenimas vis labiau koncentravosi aplink pagrindinę gyvenvietę ir bažnyčią.
Anykščių bažnyčia ir miesto augimas
Religinis gyvenimas Anykščiuose pradėjo formuotis dar XV amžiuje. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta XV amžiaus viduryje.
Per šimtmečius bažnyčią ne kartą niokojo gaisrai. Dabartinį miesto siluetą labiausiai išryškina Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, pastatyta XX amžiaus pradžioje. Jos aukšti bokštai tapo vienu iš geriausiai atpažįstamų Anykščių simbolių.
Bažnyčia ir jos aplinka iki šiol yra svarbi istorinės miesto dalies dalis.
Miestas gauna teises
Anykščių gyvenimas ypač suaktyvėjo XVI–XVIII amžiais. Miestas tapo prekybos ir amatų centru, čia vyko turgūs, kūrėsi amatininkai ir prekybininkai.
1792 m. sausio 17 d. Anykščiams buvo suteiktos miesto teisės ir herbas. Tai buvo svarbus įvykis miesto istorijoje.
Anykščių herbe pavaizduotas tiltas ir Šv. Jonas Nepomukas. Toks simbolis pasirinktas neatsitiktinai – tiltas per Šventąją buvo labai svarbus miestui, o šv. Jonas Nepomukas laikomas tiltų globėju.
Miesto teisės XIX amžiuje buvo panaikintos, tačiau Anykščiai ir toliau išliko svarbiu vietos centru.
XIX amžius – permainų laikotarpis
XIX amžius Anykščiams, kaip ir visai Lietuvai, buvo sudėtingas. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų kraštas atsidūrė Rusijos imperijos valdžioje.
Anykščiai augo, keitėsi jų urbanistinė struktūra. Mieste buvo pastatyta daugiau mūrinių pastatų, veikė prekyvietės, amatininkų dirbtuvės, religinės bendruomenės.
Šiuo laikotarpiu Anykščių kraštas taip pat buvo susijęs su XIX amžiaus sukilimais. 1863 metų sukilimo metu Anykščiuose veikė ginklų dirbtuvė.
Tačiau XIX amžiaus pabaigoje miestą pasiekė ir modernizacija.
Geležinkelis pakeičia Anykščius
Vienas svarbiausių įvykių miesto istorijoje buvo siaurojo geležinkelio atsiradimas.
XIX amžiaus pabaigoje pro Anykščius nutiestas siaurasis geležinkelis Panevėžio–Švenčionėlių kryptimi. Geležinkelis suteikė miestui naujų galimybių – tapo lengviau keliauti, gabenti prekes ir palaikyti ryšius su kitais Lietuvos miestais.
Šiandien siaurasis geležinkelis yra tapęs neatsiejama Anykščių tapatybės dalimi. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių tokio geležinkelio paveldo objektų, o turistinis traukinys lankytojams leidžia patirti dalį šios istorijos.
XX amžiaus pradžia
XX amžiaus pradžioje Anykščiai toliau augo. 1909 metais buvo pastatyta dabartinė neogotikinė Šv. Mato bažnyčia, kuri tapo svarbia miesto panoramos dalimi.
Miestelyje kūrėsi mokyklos, veikė įvairios organizacijos, amatininkai ir verslai. 1920 metais įsteigta progimnazija, o tarpukariu Anykščiai palaipsniui tapo svarbiu vietos kultūros ir ekonomikos centru.
Tuo metu miestas buvo glaudžiai susijęs ir su žemės ūkiu, prekyba bei vietos amatais.
1938 metais Anykščiams buvo suteiktos miesto teisės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mieste gyveno apie 4000 žmonių.
Anykščiai karo metais
Antrasis pasaulinis karas paliko skaudų pėdsaką Anykščių istorijoje.
Holokausto metu buvo sunaikinta didelė Anykščių žydų bendruomenės dalis. 1941 metais buvo nužudyta apie 1500 gyventojų, daugiausia žydų. Šis istorijos puslapis yra skaudi, tačiau labai svarbi miesto praeities dalis.
1944 metais Anykščiai smarkiai nukentėjo nuo karo veiksmų. Buvo susprogdinti abu tiltai per Šventąją, sunaikinta dalis miesto centro ir Užupio teritorijos. Miesto gyvenimas buvo stipriai sutrikdytas.
Anykščiai sovietmečiu
Po karo Anykščiai buvo atkuriami ir palaipsniui keitėsi.
1946 metais miestas tapo apskrities pavaldumo miestu. Vėlesniais dešimtmečiais Anykščiuose kūrėsi pramonės įmonės, buvo statomi gyvenamieji rajonai, kultūros ir visuomeniniai pastatai.
1968 metais pradėjo veikti smėlio sodrinimo gamykla „Kvarcas“, buvo pastatyti kultūros rūmai ir nauji gyvenamieji kvartalai. Miestas tapo ne tik istoriniu ir kultūriniu, bet ir pramoniniu centru.
Tačiau kartu buvo saugoma ir Anykščių kultūrinė tapatybė.
Ypač svarbi tapo literatūrinė miesto tradicija. Antano Baranausko, Jono Biliūno, Antano Vienuolio ir kitų kūrėjų atminimas palaipsniui buvo įprasminamas muziejuose, memorialinėse vietose ir kultūriniuose renginiuose.
Nepriklausomi Anykščiai
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Anykščiai pradėjo naują savo istorijos etapą.
Miestas vis daugiau dėmesio skyrė kultūros paveldui, turizmui, gamtai ir kultūrai. Buvo tvarkomos istorinės vietos, kuriami turistiniai maršrutai, stiprinamas literatūrinis Anykščių identitetas.
1992 metais patvirtintas naujasis Anykščių herbas.
Anykščiai taip pat tapo vienu svarbiausių Aukštaitijos turizmo centrų. Miestą supanti gamta – Šventosios slėnis, Anykščių šilelis, Rubikių ežeras, piliakalniai ir kitos gamtos bei kultūros vertybės – tapo svarbia miesto ateities dalimi.
2007 metais Anykščiams suteiktas kurortinės teritorijos statusas, o 2012 metais miestas tapo Lietuvos kultūros sostine.
Anykščiai šiandien
Šiandien Anykščiai yra miestas, kuriame istorija nėra uždaryta muziejuje. Ji gyva miesto gatvėse, pastatuose, kraštovaizdyje ir žmonių pasakojimuose.
Čia galima aplankyti Šv. Mato bažnyčią, senąją miesto dalį, Antano Baranausko klėtelę, Antano Vienuolio memorialinį namą, Jono Biliūno gimtinę, Šeimyniškėlių piliakalnį ir daugybę kitų vietų.
Anykščių istorija taip pat neatsiejama nuo literatūros. Šiame krašte gyvenę ir kūrę rašytojai bei poetai miestą pavertė vienu svarbiausių Lietuvos literatūrinės atminties centrų.
Todėl Anykščius galima pažinti keliais skirtingais būdais: kaip seną Lietuvos miestą, kaip literatūros kraštą, kaip Aukštaitijos gamtos centrą ir kaip gyvą kultūros miestą.
